Į ką reikia atkreipti dėmesį showdown’e

Prieš skaitydami šį straipsnį, visų pirma perskaitykite:

Kai bandote nuspėti, kokią ranką turi jūsų oponentas, jūs pradedate priskirdami jam vidutinį kortų diapazoną pre-flop’e pagal žaidėjo tipą. Tada susiaurinate jo kortų diapazoną post-flop’e, naudodamiesi piltuvo principu. Abudu procesai remiasi į tai, kokia yra tikimybė, jog priešininkas žais su tam tikru kortų diapazonu.

Norėdami įvertinti savo jėgas, showdown’e patikrinkite kortų diapazoną, kurio tikėjotes, su hand’u, kurį turi jūsų oponentas. Jei pastebėjote kažkokį tai nuokrypį nuo to, ko tikėjotės, tada jūs turėtumėte pabandyti prisitaikyti ir atitinkamai modifikuoti oponento kortų diapazoną.

Šioje pamokoje jūs išmoksite, kaip reikia atpažinti šiuos nukrypimus nuo vidutinio kortų diapazono bei, jei reikia, kaip pakeisti šiuos kortų diapazonus. Jūs taip pat galite gauti naudingos informacijos apie oponento post-flop’o kortų diapazoną showdown’e, ypač tai, kas liečia jo vertės statymo, blefavimo ir call’inimo kortų diapazonus.

Pre-flop: atkreipkite dėmesį į nukrypimus nuo vidutinio kortų diapazono

Vidutinis kortų diapazonas yra pagrindinis dalykas hand’ų read’inime. Jis yra paremtas prielaidomis, su kokiomis rankomis žaidėjas open raise’ins, 3-bet’ins, call’ins bei limp’ins.

Žaidėjas gali nukrypti nuo vidutinio kortų diapazono dviem būdais:

  • Jis žaidžia ranką, kuri neįeina į vidutinį kortų diapazoną.
  • Jis nežaidžia rankos, kuri įeina į vidutinį kortų diapazoną, arba žaidžia su ja kitaip, nei tikėtasi.

Oponentas žaidžia ranką, kuri neįeina į vidutinį kortų diapazoną

Jei oponentas žaidžia ranką, kuri neįeina į jo vidutinį kortų diapazoną, jūs turėtumėte papildyti jo kortų diapazona su ta ranka bei su stipresnėmis tos pačios kategorijos rankomis. Tačiau prieš pridėdami ranką(-as) į jo kortų diapazoną visam laikui, visų pirma įsitikinkite, ar bent vienas iš šių dalykų yra teisingas:

  • Jis žaidžia šią ranką vietoj kitos rankos iš jo kortų diapazono.
  • Jūsų oponentas neįtraukia šios rankos į savo kortų diapazoną visam laikui, nes jis sužaidė su šia ranka tik dėl tam tikros situacijos (stalo dinamikos).

Norėdami sužinoti, ar oponentas žaidžia su viena ranka vietoj kitos iš savo vidutinio kortų diapazono, tai galite padaryti pasinaudoję pagalbinių programų pagalbą. Tačiau kad tai patikrintumėte, turite būti sužaidę bent jau 1,000 rankų prieš priešininką. O analizuoti jo žaidimą geriausia būtų ne pokerio sesijos metu.

Žaidimo metu jūs galite atkreipti dėmesį į tai, ar pastebite blogiausius hand’us iš vidutinio oponento kortų diapazono showdown’e. Jei taip, pirmąją išimtį iš savo sąrašo galite išbraukti.

Kad sužinotumėte, ar oponentas žaidė su tam tikra ranka tik dėl stalo dinamikos, jūs turėtumėte išnagrinėti tą stalą, prie kurio jis sėdi. Dažniausios priežastys, kodėl žaidėjai nukrypsta nuo vidutinio kortų diapazono, yra:

  • Stack’ų dydis stipriai skiriasi nuo 100BB
  • Blaindų pozicijoje sėdi silpnas žaidėjas
  • Hyper agresyvus žaidėjai turi poziciją prieš jūsų oponentą.

Pažiūrėkite į šį pavyzdį:

mpvsbu6

Jūs pastebėjote, kad jūsų priešininkas yra TAG’as, tad jo kortų diapazonas turėtų atrodyti štai taip:

showdowns_example_range

Jei pastebėjote tokį hand’ą, kaip A7s showdown’e, tai reiškia, kad ši ranka neįeina į jo vidutinį kortų diapazoną. Prieš pridėdami šią ranką į jo vidutinį kortų diapazoną visam laikui, visų pirma įsitikinkite, kad jo open-raise’as nebuvo atliktas dėl kokios tai išimties.

Atsidarę pagalbinę pokerio programą (PT4, HM2) jūs pastebėjote, kad šis oponentas atlieka permušimus su visomis kitomis rankomis iš jo vidutinio kortų diapazono ir stalas neturi kažkokių tai ypatingų stalo dinamikų. Tokiu atveju jūs įtraukiate A7s ranką ir geresnius vienos spalvos tūzus (t.y. A7s+) į oponento open-raise’o kortų diapazoną iš MP pozicijos.

Tačiau jei jūs žaidžiate prieš maniakus ar calling station’us, jūs turėtumėte suprasti, kad jų rankų pasirinkimas bus iracionalus ir stipriai skirsis. Tad naudokite šią informaciją atsargiai.

Oponentas nežaidžia su ranka, iš vidutinio kortų diapazono, arba žaidžia su ja kitaip, nei tikėtasi

Jei oponentas nežaidžia su ranka iš jo vidutinio kortų diapazono, tai gali reikšti vieną iš dviejų dalykų: arba jis šios rankos visiškai neįtraukia į savo kortų diapazoną, arba jis su šia ranka žaidžia kitaip, nei tikėtasi.

Kad tai patikrintumėte, vėlgi, jums reikės pagalbinės pokerio programos ir tuo pačiu būti sužaidus prieš oponentą bent jau 1,000 rankų.

Sėdėdami prie stalų, jūs galite atkreipti dėmesį, ar oponentas su tam tikra ranka žaidžia taip, kaip tikėtasi. Didžiausi LAG’ų, TAG’ų bei nit’ų nuokrypiai yra jų 3-bet’inimo ir call’inimo kortų diapazonuose.

Šie kortų diapazonai yra nesuderinami, tad jei tam tikra ranka yra viename kortų diapazone, tai reiškia, kad šios rankos kitame kortų diapazone neišvysite. Ta pati logika tinka ir maniakų bei calling station’ų limp’inimo bei open-raise’inimo kortų diapazonams.

Tačiau žaisdami prieš TAG’us, LAG’us ir nit’us visada atkreipkite dėmesį, ar jų kortų diapazono nukrypimo priežastis nebuvo stalo dinamika.

Pavyzdžiui, jei jūs raise’inate iš CO pozicijos ir LAG’as tiesiog atsako į jūsų permušimą su QQ iš BU pozicijos, vietoj to, kad 3-bet’intų, jūs turėtumėte pridėti QQ į jo call’inimo kortų diapazoną ir išimti iš 3-bet’inimo kortų diapazono.

Bet prieš tai darydami, būtinai atkreipkite dėmesį į stalo dinamiką: ar prie stalo nėra labai prastų žaidėjo, o galbūt blainduose sėdi koks nors žaidėjas, kuris labai dažnai mėgsta squeeze’inti. Jei stalo dinamikos nėra niekuo ypatingos, manykite, kad jūsų priešininkas visada atsakys į open-raise’ą iš BU pozicijos su QQ, vietoj to, kad permuštų.

Tipiniai nukrypimai

LAG’ų, TAG’ų bei nit’ų žaidime neretai galime išvysti tam tikrus tipinius nukrypimus:

  • Jūsų oponentas 3-bet’ina su labiau poliarizuotu arba depoliarizuotu vidutiniu kortų diapazonu, nei tikėtasi.
  • Jūsų oponento call’inimo kortų diapazonas iš blaindų, kai yra bandoma vogti, yra siauresnis/platesnis.
  • Jūsų oponentas open-raise’ina vienos spalvos sujungtas kortas (eng. suited connectors) bei vienos spalvos tūzus iš EP/MP, vietoj ATo ar KJo.
  • Jūsų oponentas 3-bet’ina su platesniu kortų diapazono dėl stack’o dydžio, kuris yra mažiau, nei 60BB.
  • Jūsų oponentas turi siauresnį 3-bet’inimo kortų diapazono dėl stack’o dydžio, kuris yra daugiau, nei 150BB.

Post-flop: atkreipkite dėmesį į oponento kortų diapazono struktūrą

Būdami showdown’e pamatysite, kaip jūsų oponentas sužaidė su savo ranka kiekviename statymų raunde ir tuo pačiu gausite informacijos apie jo vertės statymo, blefavimo ir call’inimo kortų diapazonus.

Šio proceso metu jūs patikrinsite, ar jūsų padarytos prielaidos buvo teisingos. Jūs taip pat įgausite naujos informacijos tose vietose, kur nesate tikras apie oponento kortų diapazono struktūrą.

Kuo aukštesniame limite žaidžiate ir kuo daugiau įgūdžių turi jūsų oponentas, tuo svarbiau yra teisingai priimti ir suprasti naują informaciją tokiose situacijose. Kad tai padarytumėte, rašydami užrašus apie tam tikras situacijas, užsirašykite ir kortas, kurios buvo ant stalo, stack’ų dydžius bei žaidėjų, kurie buvo banke, pozicijas.

Vertės statymo kortų diapazonas

Galite patikrinti ir su laiku pakeisti savo padarytas prielaidas apie oponento vertės statymo kortų diapazoną atsakę į šiuos klausimus: su kokio silpnumo ranka jūsų oponentas atlieka vertės statymą ar raise’ina bei keliuose statymų raunduose jis tai daro?

Priešingas atvejis yra taip pat svarbus: su kokiomis rankomis jūsų oponentas neatlieka vertės statymo?

$25 NL Hold'em (6 handed) 100BB Stacks

UTG: TAG

Pre-flop: Hero is Button with

UTG raises to $0.75, 2 folds, Hero calls $0.75, 2 folds

Flop: ($1.87) (2 players)

UTG bets $1.50, Hero calls $1.50

Turn: ($4.87) (2 players)

UTG bets $4.00, Hero calls $4.00

River: ($12.87) (2 players)

UTG bets $11.00, Hero calls $11.00

Jei showdown’e matote AT ar A4s ranką, tai reiškia, kad jūsų padarytos prielaidos buvo klaidingos ir jūsų oponento vertės statymo kortų diapazone yra nukrypimas. Šiuo atveju į jo vertės statymo kortų diapazoną turėtų įeiti šios rankos: AA, AK, AQ, 88 ir 33.

Beje, galite padaryti išvadą, kad turn’e ar river’yje oponentas atliks mažesnį vertės statymą, jei ant stalo nėra jokių draw’ų.

Tačiau jei river’yje jis check’ins su AQ ar AJ, tai reiškia, kad jis atlieka vertės statymą tik su aukšiausia pora ir aukšiausiu kicker’iu ar geresne ranka tokiose vietose. Pasinaudoję šia informacija ateityje galėsite nusimesti tokias rankas, kaip AQ, jei jūsų oponentas per daug neblefuoja.

Blefavimo kortų diapazonas

Kad galėtumėte padaryti geresnes prielaidas apie oponento blefavimo kortų diapazoną, jūs turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, su kokiomis rankomis jis blefuoja ir keliuose statymų raunduose tai daro. Tačiau labai svarbu ir tai, su kokiais blefais jūsų oponentas pasiduoda ir kada tai daro.

Su kokiomis rankomis jis blefuoja:

  • Ar jis blefuoja tik su straight draw’ais ir flush draw’ais?
  • Ar jis blefuoja su overcard’ais ir gutshot’ais?
  • Ar jis blefuoja su silpnais hand’ais?
  • Ar jis blefuoja, neturėdamas jokių out’ų?

Pažiūrėkite į šį pavyzdį:

$25 NL Hold'em (6 handed) 100BB stacks

CO: TAG

Pre-flop: Hero is Button with

2 folds, CO raises to $0.75, Hero calls $0.75, 2 folds

Flop: ($1.87) (2 players)

CO bets $1.50, Hero calls $1.50

Turn: ($4.87) (2 players)

CO bets $4.00, Hero calls $4.00

River: ($12.87) (2 players)

CO bets $11.00, Hero calls $11.00

Jei šiuo atveju oponentas parodys tokią ranką, kaip KQo ar pan., jis dažniausiai yra linkęs blefuoti su daug rankų. To priežastis yra ta, kad oponentas gali turėti kur kas daugiau rankų, kurios turės daugiau out’ų, tad jis gali blefuoti visuose trijuose statymų raunduose.

Į tai įeina straight draw’ai (JT), flush draw’ai() bei gutshot’ai.

Jei jis blefuos su šiomis rankomis (kas, beje, yra labai tikėtina), tai reiškia, kad į jo kortų diapazoną įeina daugiau blefų nei rankų, su kuriomis jis galėtų atlikti vertės statymą.

Tačiau jei jūsų oponentas, pavyzdžiui, check’ins turn’e, turėdamas mažai vertės showdown’e, bet turėdamas daug out’ų, pvz. , tai, ko gero, reiškia, kad turn’e jis labai retai kada blefuos.

Call’inimo kortų diapazonas

Jei jūs esate agresorius, labai svarbu žinoti, su kokiomis rankomis jūsų oponentas call’ins (bei keliuose statymų raunduose jis tai darys). Tai žinodami, jūs galite nuspręsti kas yra apsimokiau tam tikroje situacijoje – blefuoti ar atlikti vertės statymą.

$25 NL Hold'em (6 handed) 100BB stacks

BU: TAG

Preflop: Hero is Cut off with

2 folds, Hero raises to $0.75, BU calls $0.75, 2 folds

Flop: ($1.87) (2 players)

Hero bets $1.50, BU calls $1.50

Turn: ($4.87) (2 players)

Hero bets $4.00, BU calls $4.00

River: ($12.87) (2 players)

Hero bets $11.00, BU calls $11.00

Nesistebėkite, jei oponentas atsakys į jūsų statymus su A9s ar TT river’yje. Tačiau jūs nesitikite, kad jis call’ins su T8s ar 77. Jei, vis dėlto, jis nuspręs atsakyti į jūsų statymą su tokia ranka, jūs galite daryti prielaidą, kad jis dažnai atsakys į jūsų statymą river’yje kai jūs nepabaigėte jokio draw’o (eng. busted draw). Tad tokiose situacijose jūs turėtumėte mažiau blefuoti ir dažniau atlikti vertės statymus ateityje.

Santrauka

Būdami showdown’e jūs galite patikrinti, ar jūsų padarytos prielaidos apie oponento kortų diapazonus yra teisingos.

Kai tik pamatote ranką, kuri neįeina į oponento vidutinį kortų diapazoną, jūs turite atitinkamai modifikuoti jo kortų diapazoną.

Jūs taip pat turite atkreipti dėmesį su kokiomis rankomis jis blefuoja, atlieka vertės statymus ar atsako į statymą post-flop’e bei keliuose statymų raunduose jis tai daro.

Žaisdami bei analizuodami oponentus, visada atkreipkite dėmesį į stack’ų dydžius, žaidėjų, esančių banke, pozicijas ir kortas, esančias ant stalo.

Šaltinis: PokerStrategy.com

 

Patiko ką perskaitei?

Jeigu taip, prisijunk prie pokerguru.lt bendruomenės. Kuri kiekvieną savaitę gauna pokerio strategijos apžvalgas ir patarimus.  

100% Privatumas. Jokio spam.